Darbo dienų rytais troleibusai, kurių
maršrutai driekiasi per Antakalnį, o ypač tie, kurie važiuoja iš Saulėtekio,
paprastai būna grūste prigrūsti žmonių. Šįkart pasirinktas vėlyvesnis rytas
(10:35h) ir troleibusas Nr. 4, kuris važiuoja nuo Antakalnio žiedo pro Vilniaus
centrą iki Žemųjų Panerių. Tokio pasirinkimo priežastis – noras pamatyti
daugiau vyresniojo amžiaus keleivių ir pastebėti tarpusavio ryšius ne visai
pilname troleibuse. „Leiskite atsisėsti neįgaliems ir vyresniojo amžiaus keleiviams bei tėvams su mažais vaikais“ girdime viešajame transporte, tačiau kaip yra iš tikrųjų?
Viešajame transporte galima
pastebėti unikaliai apsirengusių keleivių. Vienoje iš aukščiau esančių
nuotraukų matome būtent vieną tokių moterų. Nepaisant to, didžioji dauguma
troleibusų ir autobusų keleivių uždirba vidutinį atlyginimą (taip pat gyvena iš
pensijos arba yra tėvų išlaikomi), todėl paprastai prabangia apranga
neišsiskiria. Žinoma, negalime pro akis nepraleisti savo apranga kartais netgi
šokiruojančių įvairių subkultūrų atstovų.
Važiuodamas autobusu arba
troleibusu dažnas keleivis stengiasi atlikti kokius nors darbus, sutvarkyti
reikalus. Kaip matome vienoje iš nuotraukų aukščiau, moteris kątik pašnekėjo telefonu,
užsirašiusi kažką tvarkosi. Neretai galime pastebėti besimokančių moksleivių ar
studentų bei žmonių, tiesiog skaitančių knygą ar laikraštį. Taip pat dažnai
keleiviai klausosi muzikos su ausinėmis ar be (klausantieji be dažnai sėdi
autobuso arba troleibuso gale ir nėra itin mėgiami kitų keleivių). Turbūt
dažniausiai pasitaikantis keleivių laiko leidimas – žiūrėjimas pro langą. Tai
galime pastebėti ne vienoje iš pateiktų nuotraukų.
Čia pateiktos nuotraukos ir
aprašytos situacijos aprašo tik dalį įvairiausių viešojo transporto keleivių
tarpusavio santykių ir kitų aspektų, tačiau pažymi būtent tai, kas atitinkamu
momentu pasitaikė stebint stebėtojai.
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti