Viešasis transportas atrodo
puikiai visiems pažįstama erdvė, su kuria susiduriame kasdien. Kadangi jis toks
įprastas – mes apie jį nebegalvojame. Būtent todėl čia tokia puiki tyrinėjimų
vieta.
Čia galioja kelios pagrindinės
taisyklės, kurių laikosi dauguma žmonių. Viena svarbiausių – išlaikyti kiek
įmanoma didesnę savo asmeninę zoną. Asmeninė zona – tai erdvė aplink asmenį
užimanti nuo 60 iki 120 cm, į kurią savo noru žmogus įsileidžia tik draugus ir
gerai pažįstamus asmenis. Bet koks kito žmogaus įsiveržimas gali būti laikomas
kaip provokacija. Mažesnė erdvė, esanti 60 cm atstumu aplink mus laikoma intymia zona.
Nepažįstamojo įsiveržimas į ją gali būti laikomas ypač agresyviu išpuoliu. Tikriausiai
todėl keleiviai pirmojoje nuotraukoje atsisėdo kiek įmanoma labiau nutolę
vienas nuo kito. Visgi žmonių srautas retai kada leidžia išlaikyti norimą
atstumą iki kitų, todėl žmonės išmoksta toleruoti kitus asmenis. Visgi ši
tolerancija turi vieną pagrindinę taisyklę – visuotiną įsivaizdavimą, kad
aplinkui nieko nėra. Nors žmonės sėdi vienas prie kito antrojoje nuotraukoje – nepastebimos
jokios interakcijos. Toks elgesys sumažina žmonių jaučiamą įtampą.
Nors žmonės keliaudami
autobusais ir troleibusais stengiasi išlikti nepriklausomi, visgi jie supranta esantys
vienos socialinės bendruomenės nariai. Trečiojoje nuotraukoje matoma to
apraiška – paliktas šiame troleibuse jau pažymėtas vienkartinis važiavimo
bilietėlis. Išlipusiam ir jį palikusiam asmeniui, suprantama, nebereikalingas,
tačiau būsimam keleiviui gal sutaupysiantis litą ar net du su puse.
Tolimesniems, detalesniems ir
tikslesniems tyrimams reikėtų plėsti nuotraukų kolekciją. Šių nuotraukų
komentarai jau rėmėsi ilgesne apibendrinta stebėjimo patirtimi ir susidaryta asmenine
nuomone, todėl gali būti šališki. Norint atlikti tikrą vizualinės
antropologijos tyrimą nuotraukų kiekis turėtų būti nepalyginamai didesnis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą