Greta Liškauskaitė, II kursas, psichologija, Turgaviečių etnografija

Turgavietė – tai vieta, kurią įsivaizduojame kupiną triukšmo, chaoso bei  nuolatinių derybų. Tačiau kaip atrodo, gyvena mažesni miesto turgeliai įprastą dieną? Mano stebėjimo vietoje, smulkioje prekyvietėje gėlėmis, duona, pienu bei kitomis įvairiomis prekėmis labiausiai sudomino prekiautojų rūpinimasis savąja darbo vieta bei bandymas įvairiais būdais pritraukti klientus, kai jų gausa pasigirti negalima. 

Štai čia matome gėlių pardavėjos rūpinimąsi savo prekėmis. Vos tik pastebėjusi, jog artinasi potencialūs pirkėjai moteris ėmė tvarkyti gėles, perstatinėti jų vazonus iš vienos vietos į kitą, karpinėti gėlių kotelius ir panašiai. Ji ,priešingai nei įprastiniai turgavietės prekeiviai,  stengėsi neįkyrėti praeiviams siūlydama savas prekes ir tiesiog savo veiksmais, o ne žodžiais parodyti, kad jos siūlomos gėlės yra nuolat prižiūrimos, ypač tokiu augalams nepalankiu sezonu. 

Kitoje fotografijoje matome šios darbininkės kolegę kiek toliau paėjusią nuo pagrindinės pardavimo vietos bei nusprendusią padaryti pertraukėlę ir parūkyti. Kol tokią niūrią, paprastą rudens dieną jos bendradarbė stengėsi įvairiais būdais užimti laiką ir patraukti klientų dėmesį, ši moteris įdėmiai stebėjo kitų žmonių darbą, galbūt tądien nesitikėdama daug pirkėjų.

Trečioje nuotraukoje užfiksuotas prekeivis pienu. Šis pardavėjas sudomino tuo, jog priešingai nei kiti šios turgavietės darbininkai jis ganėtinai pasyviai stebėjo praeivius, nesistengė parodyti per didelio noro bendrauti ar parduoti, tik kelis kartus nepatikliai dirstelėjo į fotoaparatą. Galbūt prekeivis jau turi savo pirkėjų ratą arba mano, jog jo parduodama prekė, pienas, yra daug paklausesnė nei kiti priekyvietėje siūlomi daiktai. Taip pat buvo galima pastebėti, jog šis žmogus nesistengė per daug bendrauti ir su kitais savo kolegomis, kurie daugiausiai noriai tarpusavyje šnekučiavosi. 

Paskutinėje nuotraukoje matome prekeivį, kuris buvo bene garsiausias ir geriausiai pastebimas visame turgelyje. Fotografijoje užfiksuota kaip jis ragina praeinančią moterį nusipirkti kažką ir iš jo prekyvietės, mat ši jau nešėsi kažkokį pirkinį savo krepšelyje, tačiau pirkėja atsakė skubanti ir nukulniavo toliau. Grįždamas link savo darbo vietos jis užkalbino ir dar kelis praeivius, kol galiausiai jo akį patraukė ir studentė stovinti  su fotoaparatu. Iš atsipalaidavusios šio žmogaus laikysenos ir gebėjimo užmegzti pokalbį su bet kuo buvo galima spręsti, jog šis žmogus linkęs bendrauti  ir tam, kad parduotų prekę, gali stengtis ir daugiau pasiklausinėti apie pirkėjo privatų gyvenimą, kuo man teko įsitikinti ir pačiai.

Taigi, ne visada turgus yra tik triukšminga vieta apsipirkti. Iš tikrųjų, kiekvienas šių prekeivių turi savitą stilių patraukti žmonių dėmesį, rūpintis bei reklamuoti savo prekes.