Šiuolaikinėje mūsų visuomenėje
juntamas susvetimėjimas visuose visuomenės terpėse. Ne išimtis
yra ir visuomeninis transportas. Iš turimų nuotraukų aiškiai
matyti žmonių asmeninės erdvės, kurių kiti nedrįsta ir neturėtų
(be atitinkamo kvietimo) pažeisti. Taip saugodami savo užimamą
teoritoriją jie diferencijuoja esamą viešąją erdvę. Dėl to yra
sukuriama iliuzinė erdvė, kuri nors fizine prasme ir atrodo plati,
bet socialine prasme visada yra pavojus įžengti į kitą erdvę ir
pažeisti vyraujančią santvarką, taip galint sulaukti nemalonumų.

Galima stebėti skirtingus asmeninės
erdvės saugojimo būdus: vienas yra tiesioginio akių kontakto
nepalaikymas ir netgi vengimas tarp nepažįstamųjų. Taip pat
viešojo transporto stotelėse yra susiklosčiusi nesakyta
taisyklė,kad žmonės nepažeidžia vienas kito asmeninės erdvės.
Nors sustojimas ir yra vienas ir ganėtinai ribotos erdvės (turint
omenyje susiklosčiusią praktiką, kad žinoma ribota erdvė,
kurioje sustos viešasis transportas), bet žmonės linkę apie save
sukurti,kuo labiau didesnę laisvą erdvę. Dar vienas įdomus
aspektas yra orientavimasis į kokį nors objektą t.y. laikraščio
skaitymas, naudojimasis mobiliuoju telefonu.

Taip pat yra žmonių klasės
(vargšai, benamiai, keistuoliai, alkoholikai), kurių erdvės užima
netgi didesnį plotą. Taip didžioji dalis žmonių leidžia jiems
suprasti,kad jie yra socialinės atskirties grupės, kurių
šalinamasi daugiau nei kitų žmonių, kurie naudojasi visuomeniniu
transportu. Ir keisčiausia yra tai,kad socialinės atskirties grupės
netaiko socialinės erdvės ribojimų kitų grupių atžvilgiu t.y.
jie nesistengia išlaikyti savo erdvės tokios didelės. Taip pat jie
nesistengia nutraukti akių kontakto. Taigi iš tokių trumpų
pastebėjimų atrodo,kad jie užima daugiausia erdvės, nesistengia
nutraukti akių kontakto ir nors yra socialinės atskirties grupė,
bet jie mažiausia susvetimėję viešojo transporto sustojimuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą