Simona Burbulytė, 2 sociologijos kursas, Antropologinis išmaldos prašančių žmonių tyrimas.

Nr.1

Nr.2

Nr.3

Kasdieniame gyvenime erdvė suvokiama kaip tam tikra veiksmo, veikimo vieta. Skirtingose erdvėse galima pastebėti plačios publikos atstovus: nuo paprasčiausių praeivių iki marginalių grupių atstovų. Tad esė objektas yra išanalizuoti erdvę, kurioje veikia išmaldos prašantys žmonės.

Elgetos dažniausiai buriuojasi prie turistų lankomų vietų, bei įvairių religinių šventovių. Tų erdvių kuriose renkasi dideli srautai žmonių. Nuotrauka Nr.1 vaizduoja „Aušros vartus“ elgetų ir turistų traukos centrą. Tačiau, nei vienų nei kitų nematyti. Elgetos šiuo atveju turi savitą strategiją. Ankstų, lietingą rudens rytą retas, kuris norės kelti koją iš namų ar viešbučio be didesnio reikalo, tad ir elgetautojams nėra prasmės lūkuriuoti.

Kontrastingas vaizdas matomas nuotraukoje Nr.2. Šalta, drėgna, tačiau „Kalvarijų“ turgus knibžda. Čia ir aptinkame dar vieną itin elgetų mėgstamą - turgaus erdvę. Turgus jau nuo seno žinomas kaip vienas iš populiariausių miesto vietų, ne išimtis ir modernūs laikai. Matant tai, į galvą peršasi vienintelė mintis. Nėra minios, negali egzistuoti ir elgetos. Didesni žmonių srautai užtikrina didesnę tikimybę išgyventi.

O kur jie dingsta naktį? Turgus užsidaro, gatvės ištuštėja, nebėra minios, netgi pavienių praeivių. Galima, teigti, jog dalis jų grįžta namo. Tačiau kur dedasi visi likusieji? Atsakymas slypi visai šalia mūsų. Namų laiptinės, rūsiai, slėptuvės po balkonais ir panašios erdvės, kuriose elgetos praleidžia naktį. Nuotrauka Nr.3 vaizduoja vieną iš tokių vietų. Būstas skurdus, jei apskritai galima vadinti tai būstu. Perpučiamos sienos visiškai neapsaugo nuo vėjo bei lietaus. O ir glaudžiamasi tokiose vietose ne po vieną ar du, tad vietos patogiam miegojimui trūksta. Matoma erdvė vieša, nėra visiškai jokio privatumo, visiškai kitaip nei tradiciniuose namuose.