Bene svarbiausia rudens aktualija Lietuvoje - Seimo rinkimai. Politinės partijos, siekdamos rinkėjų palankumo ėmėsi aktyvios agitacijos, ko pasekoje troleibusų ir autobusų stotelės tapo "apgultos" galybės plakatų, skatinančių palaikyti tą ar aną kandidatą. Žinoma, sumanūs politikai ir jų pagalbininkai reklamas kuria ir jas išdėsto atsižvelgdami į tam tikrą sistemą, kuri turėtų kažkaip paveikti, įtikinti rinkėją. Turėdamas tai omenyje, pamėginau atidžiau pažvelgti į Darbo partijos agitacinius plakatus ir tai, apie ką jie byloja.
Kandidatų fone - žmonių minia, akivaizdus pareiškimas, jog ši partija priklauso žmonėms, kad tai - politinė jėga, kurią remia žmonės. O jei už šių politikų pečių jau susirinkusi tokia minia, kodėl ir, tau, rinkėjau, prie jos neprisijungti? Instinktas pritapti, priklausyti masei - stiprus, būtent jį pažadinti siekia ši reklama. Žinoma, tai tik fonas, pirmame plane - kandidatai. Kitaip nei kitų partijų atstovai, "darbiečiai" niekada nebūna vieni - Viktor Uspaskich visada šalia. Tiesa sakant, dažnai atrodo, kad visi kiti politikai tarsi nemokamas priedas, kurį gausime, jei išrinksime partijos lyderį.
Nors sprendimas visur naudoti tą pačią V. Uspaskich nuotrauką gan keistas (nejau buvo sunku nusifotografuoti su keletu bendraminčių?), bet jo laikysena - puiki. Tai pasitikintis savimi, žinąs ką kalba žmogus. Jis nusiima akinius ir žvelgia tiesiai rinkėjui į akis, nesislapsto už jokių barjerų.
Čia matome kitą "darbiečių" lyderio amplua: veikiantis žmogus - pasiryžęs kalbėti, įrodinėti savo tiesas (atkreipkite dėmesį į kairės rankos gestą). Kadangi čia žvilgsnis nukreiptas ne į rinkėją, o į galimą politinį oponentą tai akiniai simbolizuoja žvilgsnio skvarbumą, gebėjimą pamatyti visas problemas ir jų sprendimo būdus, priešininko silpnybes. Ir kieno gi interesus gina šis veiksmo apimtas politikas? Žmonių, kurie sėdi už jo.
Galiausiai, V. Uspaskich vėl nusiima akinius ir apglėbia savo ištikimą rinkėją. Dar daugiau, jis duoda jai mikrofoną (t.y. galimybę viešai ir nevaržomai reikšti savo mintis).Peršama mintis, kad politikas ir rinkėjai galės dirbti kartu (žinoma nepamirštama, kas iš jų svarbesnis: močiutė - visa galva žemesnė ir susižavėjusi žvelgia į "lyderį").
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą